Reziume.lt - įkvepiančiai darbo paieškai

Kaip susidoroti su stresu darbe?

autorius: Reziume.lt
Dabartiniais laikais stresas darbe yra toks įprastas dalykas, jog didžioji dauguma žmonių jį priima kaip natūralų ir neatskiriamą nuo visumos dalyką. Vargu, ar rastume žmonių, kurie nėra jautęsi darbe sudirgę, pervargę, apatiški, netekę motyvacijos. Įprastai tokią būseną sukelia ne viena priežastis, o jų visuma – baimė būti atleistam, nedraugiškas kolektyvas, prastos darbo sąlygos, didelis darbo krūvis, nesibaigiančios probleminės situacijos su klientais, viršvalandžiai, griežtas viršininkas ir daugybė kitų. Deja, žmonės stengiasi priimti tai kaip savaime suprantamą dalyką ir dažnai net nežino, jog išties situacija gali būti kitokia, tik tam reikia įdėti truputį pastangų.

Kas yra stresas?

Norint tinkamai kovoti su stresu, reikia „pažinti priešą“. Stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Bendrai stresas yra emocinė būsena, kuri sukelia diskomfortą. Kitaip tariant, iškilus bet kokiai gyvenimo situacijai, kai reikia priimti sprendimą, smegenys mus informuoja, jog „kažkas yra negerai“ ir reikia imtis veiksmų, kaip tai sutvarkyti. Stresas didėja tada, kai trūksta informacijos, kaip spręsti situaciją, atidėliojant, bandant nekreipti dėmesio. Be abejo, ne visada stresas yra blogas dalykas. Kai kada jis priverčia žmogų iš naujo įvertinti esamą situaciją, priimti seniai atidėliojamus, bet reikalingus sprendimus. Tai padarius (ypač, jei sprendimas pasirodė teisingas), stresas išnyksta, užplūsta euforija, tačiau ji trunka neilgai – iki kitos stresinės situacijos. Tada viskas kartojasi iš naujo. Streso darbe ignoruoti nereikia, nes priešingu atveju pasekmės būna skaudžios – nervinis išsekimas, depresija, pašlijusi sveikata. Neretai žmonės neįvertina streso daromos žalos ir atsitokėja tada, kai sutrikusios sveikatos simptomai būna akivaizdūs. Tad svarbu užbėgti tam už akių, formuojant tinkamus įpročius bei efektyviai imantis veiksmų, siekiant sumažinti stresą.

Trumpas testas streso nustatymui

Nuoširdžiai peržvelk ir atsakyk į šiuos klausimus. Jie skirti įvertinti tavo būseną darbe ir nustatyti, kaip labai esi veikiamas streso darbo aplinkoje.

Ar dažnai jautiesi pervargęs, apatiškas po darbo dienos?
Ar tau trūksta motyvacijos dabartiniame darbe?
Ar darbe tau skauda galvą, nugarą?
Ar pajunti, jog prie darbo stalo nuobodžiauji, žiūri į vieną tašką sienoje?
Ar dažnai ciniškai žvelgi į aplinką, mėtai kandžias replikas?
Ar išliejęs negatyvius jausmus ant kolegos pasijunti geriau?
Ar naujos darbo dienos pradžia tau sukelia depresiją?
Ar nesibaigiančios viršininko užduotys tau kelia nepasitenkinimą ir susierzinimą?
Ar jauti nepasitenkinimą energingais bendradarbiais?
Ar tau kyla pyktis tokiose, rodos, iš pirmo žvilgsnio paprastose situacijose?

Jeigu į didžiąją daugumą klausimų atsakei teigiamai, tai rodo, jog stresas išties nesvetimas tavo profesinėje aplinkoje. Laikas imtis veiksmų ir keisti situaciją iš esmės.

Pirmas žingsnis kovoje su stresu

Kovojant su stresu, galima rinktis du kelius: eliminuoti streso priežastis arba kovoti su pasekmėmis. Pasekmes yra kur kas lengviau pastebėti, tačiau tai labiau primena „gaisro gesinimą“ – užuot neleidus ugniai įsižiebti, vanduo pilamas į jau liepsnojančią ugnį; aišku, laužas užges, bet žala vis tiek bus padaryta. Neįtikėtina, tačiau taip daro daugelis žmonių, nors kur kas efektyvesnis kelias yra užbėgti nelaimei už akių. Tad pirmas žingsnis kovoje su stresu yra priežasčių identifikavimas. Tu privalai asmeniškai atrasti situacijas, kurios tau sukelia stresą. Gal tai miego trūkumas, gal viršvalandžiai, gal savo pareigų nežinojimas, gal netikrumas dėl ateities. Kiekvienoje situacijoje yra priežastis ir tau labai svarbu ją atrasti. Iš šalies tai gali pasirodyti nerimta, tačiau tai turi kur kas didesnį poveikį nei tu gali įsivaizduoti. Daugelis žmonių daro klaidą, nepakankamai įvertindami darbinę aplinką, kurioje jie dirba, savo įpročius, aplinkinius žmones. Nedelsk, kol bus per vėlu, ir imkis veiksmų jau dabar. Kurį laiką tiesiog stebėk save. Kad būtų lengviau, užsirašyk situacijas, kurios tau kelia diskomfortą. Įvertink tai, kaip jos tave paveikia. Būk pats sau psichologas. Atmink, identifikuodamas bei susistemindamas priežastis, tu žengsi labai tvirtą žingsnį, efektyvesnio streso valdymo link.

Kas stresą didina?

Iš pirmo žvilgsnio įprasti faktoriai, sudaro didžiąją dalį problemos. Žmonės tai priima, kaip natūralų dalyką darbe, tad ir toliau pasmerkia save bergždžioms pastangoms kovoje su stresu.

„Multitaskingas“ (angl. k.). Tai yra darbavimosi būdas, kai vienu metu atliekami keli veiksmai, pavyzdžiui, kalbama telefonu, taip pat pildant Excel lenteles bei skaičiuojant sąmatas. Atrodytų, viskas gerai – dirbama efektyviai, tačiau daugybė eksperimentų rodo, jog „multitaskinant“ užduočių atlikimo kokybė ženkliai krenta. Be abejo, yra žmonių, kurie puikiai tai atlieka, tačiau tokiam lygiui pasiekti reikia daug įgūdžių ir treniruočių.

Aplinkos trukdžiai. Daugeliui žmonių nėra nieko nemaloniau, kai viduryje įtemptos ir produktyvios veiklos suskamba telefonas, o kitame laido gale nesustodamas pradeda čiauškėti klientas ar bendradarbis. Tokie ir panašūs darbo pertraukimai ženkliai mažina atliekamo darbo apimtis bei kokybę.

Atidėliojimas. Prieš kiekvieną svarbesnę užduotį dažną darbuotoją kankina neryžtingumas ir abejonės, ar jis pajėgs susitvarkyti. Tai yra natūrali žmogaus būsena, tačiau labai dažnai žmonės sąmoningai ima delsti ir atidėlioja svarbius darbus. Jie tikisi, kad gal kaip nors situacija pati išsispręs. Aišku, taip atsitinka labai retai, o kai galų gale imasi užduoties, būna sugaišę daug vertingo laiko.

Nuolatinis ir nepertraukiamas sėdėjimas. Darbas biure nuo 9 iki 5 valandos yra neatsiejamas nuo sėdėjimo kėdėje. Žvelgiant istoriškai, dar niekada žmonija tiek „nesėdėdavo“, kiek tai daro pastarąjį šimtmetį. Dėl nuolatinio sėdėjimo, sumažėjusio judėjimo, žmonės susiduria su įvairiais fiziniais skausmais, kurie tiesiogiai veikia sveikatą.

Kaip žmonės kovoja su stresu darbe?

Kiek žmonių, tiek nuomonių, kiek žmonių, tiek ir kovos su stresu darbe būdų. Labai svarbu, jog kiekvienas asmeniškai identifikuotų priežastis, kurios sukelia stresą, o tada imtųsi atitinkamų veiksmų efektyviai jį valdyti. Pateikiame kelis efektyvius būdus, kuriais sėkmingai naudojasi žmonės:

Pilnavertis miegas. Žmonės su labai stipriais miego įpročiais sugeba rytais atsikelti dar prieš žadintuvą, o savaitgaliais, kai gali miegoti, kiek tik nori, jie vis tiek pabunda sau įprastu laiku. Tinkamas miego režimas sudaro sąlygas organizmui pailsėti bei išvengti mieguistumo, tingumo darbe.

Energinga dienos pradžia. Dauguma žmonių rytais būna ypač pažeidžiami, juos iš vėžių gali išmušti net ir maža smulkmena, pavyzdžiui, ankstyvas kliento ar viršininko skambutis su kokiu nors prašymu. Labai svarbu darbo dieną pradėti su gera nuotaika. Ją pasiekti padeda ryški šviesa vonios kambaryje, trumpa mankšta, pusryčių valgymas, motyvuojančio teksto perskaitymas, iš vakaro sudėti drabužiai, išėjimas į darbą 10-15 minučių anksčiau, paliekant laiko nenumatytiems trukdžiams (automobilių kamščiams, transporto vėlavimui ir panašiai).

Mankšta. Labai svarbu ryte pasimankštinti ir taip išjudinti sustingusį po nakties kūną. Bet taip pat labai svarbu rasti laiko darbe ir tiesiog darbo vietoje laikas nuo laiko pakilti nuo kėdės, pasivaikščioti, pajudinti rankas, kojas, pamasažuoti akis.

Maistas. Maistas teikia energiją, kuri yra labai svarbi visos dienos metu. Labai svarbu darbo dienos metu skirti kelias minutes trumpiems užkandžiams, taip užtikrinant nepertraukiamą energijos kūnui tiekimą.

Tvarkos aplink save palaikymas. Tvarka aplinkui turi raminamą poveikį, tad svarbu palaikyti tvarkingą stalą, darbotvarkę, santykius su bendradarbiais.

Aiški komunikacija su viršininku ir savo pareigų žinojimas. Daugelis žmonių jaučiasi netvirtai, nes tiesiog nežino arba ne itin gerai supranta, ko iš jų reikalaujama. Tad ypač svarbu laikas nuo laiko pasikalbėti su viršininku bei įvertinti savo darbo progresą bei teikiamą naudą įmonei.

Konfliktų vengimas ir efektyvus jų valdymas. Darbuotojams patariama nesivelti į beprasmius ginčus, apkalbas, negatyvių emocijų skleidimą. Vietoje to, verta objektyviai vertinti situacijas bei stengtis atrasti tikras problemų priežastis bei jas spręsti, o ne konfliktuoti ar ginčytis.

Humoras bei teigiamas nusiteikimas. Yra žmonių, kuriems viskas negerai ir kurie jaučia malonumą negatyviai žvelgdami į aplinką. Štai pavyzdys: didžioji dalis negiamų interneto puslapiuose parašomų komentarų atsiranda darbo dienos metu, kai pavargę žmonės stengiasi išlieti susikaupusias emocijas. Geriausiai negatyvias emocijas šalina humoras, teigiamas požiūris į gyvenimą, bendravimas su kolegomis.

Perfekcionizmo atsisakymas. Daugelį žmonių darbe kankina baimė suklysti, nuoširdžiai išreikšti savo nuomonę, todėl jie slopina savo iniciatyvą. Dar kiti darbuotojai įsitikinę, kad tik jie patys geriausiai gali viską atlikti, todėl vengia deleguoti, nepasitiki bendradarbiais. Tobulumas darbe yra iliuzija, kurios reikia kuo greičiau atsisakyti. Be abejo, tai nereiškia, jog nereikia stengtis užduočių atlikti puikiai, tačiau negalima tikėtis, kad visada viskas turi būti tobula. Sėkmingi žmonės puikiai supranta, jog tik klysdami bei mokydamiesi iš savo klaidų, jie tampa stipresni bei sumanesni.

Vietoje pabaigos – trumpa atmintinė

1. Pripažink sau, kad patiri stresą, ir atrask jo priežastis.
2. Pasirink sau priimtiniausius būdus, kurie efektyviai mažintų streso daromą poveikį.
3. Žvelk į savo gyvenimą kaip į visumą, kur darbas ir jame patiriamas stresas yra tik vienos iš daugelio sudedamųjų dalių.

Kategorijos

Pasiūlymai pagal įmonę

Darbai svetur Darbai svetur

„Darbai svetur“ jau 7 metai specializuojasi Europos Sąjungos piliečių įdarbinimu ES ir kitose užsienio šalyse. Šiuo metu bendradarbiaujame su partneriais Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Vokietijoje,...

rodyti daugiau